Iš vištų dėsliausios yra baltos dedeklės. Tačiau jos yrasmulkios, lepios, jautrios įvairiems faktoriams, nes kilę iš pietų kraštų. Daug kas jų nemėgsta. Iš rudųjų veislių dėsliausios yra pramoninių krosų dedeklės : Bovans, Tetra SL , Lohman Brown , ISA Brown , Hy-Line ir t.t. Ūkiškai kalbant- tos, kurios pačios yra rudos, o uodegos šviesios. Visų jų išvedimui naudotos tos pačios pradinės veislės ir todėl išvaizda bei ūkinės savybės jų yra panašios. Tačiau, kad gauti maksimalų dėslumą, joms reikalingas labai geras lesalas. Rudos vištos su juodomis uodegomis ( kai kurie Dominant krosai) gal ne tokie dėslūs, tačiau atsparesni ligoms, prastesnėms laikymo sąlygoms ir tinkami prastesniam lesalui. Toliau pagal produktyvumą eina visi kiti spalvoti krosai : juodos, raibos, margos, pilkos..
Daugelio veislių gaidžiuką nuo vištaitės patikimai galima atskirti tik 16 – 18 amžiaus savaitę. Kai kurių veislių galima atskirti ir anksčiau. Pramoninių krosų viščiukai paprastai rūšiuojami pagal lytį vienos dienos amžiuje.
Kai kurių paukščių veislių lytis gali būti nustatoma pagal vienadienių viščiukų spalvą. Yra tokių veislių, daugiausia pramoninių dedeklių, kur gaidžiukai išsirita vienos spalvos, o vištytės – kitos. Dar yra tokių veislių, kur gaidžiukai nuo vištyčių tuoj po išsiritimo gali būti atskiriami pagal sparno plunksnelių augimą. Kai kurių, ypač dekoratyvinių veislių, skiriasi vienadienių vištaičių ir gaidžiukų spalvų pobūdis ir išsidėstymas. Visi kiti gali būti išrūšiuoti tik profesionalaus rūšiuotojo pagal vienadienio viščiuko lytinius požymius kloakoje. Bet kuriuo būdu rūšiuojant, niekados nebūna šimtaprocentinio tikslumo.
Ne, laikraštis tam netinka, jis yra per slidus ir paukščiukai ant jo susižalos kojas. Be to, jis nėra pakankamai higroskopiškas. Geriausia auginti ant pjuvenų, pirmas 2-3 dieną tik dalį ploto uždengiant popieriumi. Pirmą – antrą dieną ant jo reikia paberti lesalo, kad viščiukas greičiau priprastų jį susirasti. Vėliau popierių nuimti.
Mes rekomenduojame naudoti pušines pjuvenas, dar geriau – smulkias obliavimo drožles. Labai smulkias pjuvenas viščiukai linkę lesti, o tai yra negerai.
Tai yra ascito simptomai, (atsiranda skystis pilvo ertmėje). Paukščiai yra perlesinti arba ( tai daugiausia būdinga pramoninėms veislėms ) jiems trūksta šviežio oro, patalpose per daug anglies dvideginio. Dažniausiai tai pasireiškia vasarą, prasidėjus karščiams arba kai patalpoje laikoma per daug paukščių. Daugelis augintojų netiki, kad jų paukščiams gali trūkti ventiliacijos, deja, tai tiesa. Labai jautrūs oro trūkumui yra baltieji mėsiniai viščiukai- broileriai. Dėl to beveik pas kiekvieną augintoją dalis mėsinių viščiukų vasarą nugaišta nuo ascito. Išeitis : mažinti paukščių koncentraciją, įrengti priverstinę ventiliaciją arba auginti lėčiau augančius ruduosius mėsinius viščiukus- broilerius.
Nerekomenduojame to daryti. Paukščių pulke yra nusistovėjusi sava tvarka ir rangai. Jei įleisite pas suaugusius paukščius jauniklius, juos pradės skriausti. Palaukite kol jaunikliai subręs ir tik tada suleiskite į seną pulką. Turės praeiti kuris laikas, kol jie ten pripras ir ras savo vietą pulke. Be to, senesni paukščiai, persirgę kai kuriomis ligomis, tampa jų nešiotojais ir užkrečia jaunus paukščius.
Kapojimąsi ( kanibalizmą ) gali sukelti daug priežasčių. Viena iš jų – tai per didelis paukščių tankumas. Jūs turite užtikrinti kad paukščiai turėtų pakankamai laisvos vietos. Lesinimas turi būti pilnavertis ir paukščiai turi turėti užsiėmimą. Galite į racioną įterpti šiek tiek žolės, į vandenį – citrinos rūgšties. Jei paukščiai jau kapoja vienas kitą iki kraujo, reikia sužeistą paukštį tuojau atskirti. Sykį pajutę kraujo skonį , paukščiai jau nebegali sustoti. Profilaktiškai padeda įvairūs žaisliukai, pavyzdžiui, ant virvučių sukabinti seni CD diskai. Paukščiai žaidžia jais ir mažiau galvoja apie kapojimąsi. Kai kurios veislės, kaip vengriškos Tetra SL, Amber yra labai ramaus charakterio, nestresuojančios. Jos kapojasi labai retai. Nes veislių selekcijos metu paukščiai, linkę į kapojimąsi, veislei nepaliekami.
Vištos pradeda dėti apie 20 amžiaus savaitę. Tai dar labai priklauso nuo veislės. Būtina kad dėjimo pradžioje jie gautų pakankamai šviesos. Ji stimuliuoja dėslumą. Paukščiui reikia ne mažiau kaip 14 valandų ar daugiau šviesos per dieną, kad dėtų, tai reiškia, kad žiemą jiems reikalingas papildomas apšvietimas.
Žmonės jau priprato greitai pasigaminti paukštienos , augindami pramoninius baltus mėsinius viščiukus- broilerius. Jų pagrindinis privalumas- labai greitas augimas. Tačiau šis paukštis jau pasiekė ribą, kai vardan greito augimo tenka susitaikyti ir su jų neigiamomis savybėmis, kurios kiekvienais metais vis stiprėja. Tai vis prastesnė jų sveikata, kasmet didėjantys nuostoliai augime, visiškas nejudrumas, staigus gražiausių paukščių gaišimas, greitai lūžtantys kaulai ir aplamai didelis traumatizmas. Didelis jų ir sergamumas , ypač virusinėmis ligomis, atitinkamai ir nuostoliai auginime dažnai būna nemaži. Šie paukščiai nenori lesti nei žaliųjų pašarų, nei grūdų, jiems reikia iki sočiai kad būtų brangaus kombinuoto lesalo, be kurio greitai užskursta. Kur kas lengviau ir paprasčiau yra su rudaisiais broileriais, kurie yra judrūs, lesa viską, daug mažiau serga ir aplamai lengviau auginami. Savo charakteriu jie daugiau primena dedekles, mėgsta judėti, kapstytis, gali vaikščioti po kiemą ir net susirasti dalį lesalo patys. Tiesa, jų auginimo laikas yra maždaug dvigubai ilgesnis, o ir lesalų sulesa daugiau, tačiau lesa viską . Be to, maitinant įvairesniu lesalu, jų mėsa yra kokybiškesnė ir skanesnė. Taigi verta pabandyti auginti ir juos.
Vengriški rudieji mėsiniai viščiukai- broileriai Tetra HB Color.
Kartais galima išvysti ir tokį suaugusį broilerį, kuris labiau panašus į baltą dedeklę, o ne į mėsinį viščiuką. Kaip kad šitoje nuotraukoje, darytoje viename garsiame Lietuvos ekologiniame ūkyje.
Ilgos, plonos kojos, liesas, nemėsingas kūnas. Tai tipiškas nepakankamo , blogo lesinimo pavyzdys. Broileris buvo lesintas prastu, nepilnaverčiu lesalu, jo gavo per mažai, ypač gyvenimo pradžioje, ir todėl paprasčiausiai užskurdo. Ir tikrai nekalta čia jokia genetika , tai galima palyginti nebent su anoreksija pas žmones. Nors šiaip jis iš pažiūros ir sveikas, ir judrus. Tik nėra reikalingo svorio. Todėl neturint galimybės lesinti iki soties kokybišku kombinuotu lesalu, geriau jau mėsai auginti ruduosius mėsinius viščiukus. Užaugs geri, tik reikės dvigubai ilgiau auginti.
Gero įmitimo ,teisingai lesintas baltasis broileris- gaidys prieš skerdimą. Visai kitokia laikysena ir kūno sudėjimas, nei užskurdėlio. Tik jo kojoms jau sunku išlaikyti tokią masę… o ir vaikščiotojas jis jau visai prastas. Daugiau vis gulinėja aplink lesyklą…