1. Girdymas
Paukščių augintojui, net ir laikančiam nedidelius kiekius mėsinių viščiukų ar dedeklių vištaičių, verta įsigyti girdymo ir lesinimo įrangos, kuri daug nekainuoja, o naudojama gali būti eilę metų.
Tai praktiški gaminiai iš metalo arba plastmasės. Geresni yra plastmasiniai, nes nerūdyja nuo kontakto su paukščių mėšlu. Jie palengvina paukščių priežiūrą, vanduo yra nelaistomas, o lesalas- nebarstomas ir neužteršiamas. Mažesniosios lesyklos ir girdyklos yra skirtos jaunikliams iki 2-3 savaičių, didesniosios- jau paaugusiam prieaugliui ir suaugusiems. Rekomenduojame įsigyti abiejų rūšių – tiek mažesnių, tiek didesnių, nes paukštis greitai auga ir tas, kas tinka 40-100 gramų svorio viščiukui – nebetinka 2 ar 3 kilogramų svorio suaugusiam paukščiui.
Nr 1, 2 ir 3 – tai didelės , 30 litrų talpos girdyklos, jos tinka dedeklėms vištoms, mėsiniams viščiukams ir kalakutams. Skirtos maždaug 30 – 50 vnt prieauglio nuo 2 savaičių ir suaugusiems paukščiams. Labai praktiškos, didelės talpos, taigi ir vandens užpilti reikia ne taip dažnai. Mėgstamos bet kokio amžiaus paukščių, kadangi iš jų labia lengva ir paprasta atsigerti. Tačiau iš jų paukščiai nemažai pritaško , todėl rekomenduojama statyti ten, kur prilaistytas vanduo nedrėkina kraiko ir greitai išgaruoja.
Nr 4 – Girdyklos paukščių prieaugliui, jų talpa nuo 1 iki 3,5 litro. Skirtos viščiukams ( 20 -50 vnt ) ir kalakučiukams nuo vienos dienos iki 2 – 3 savaičių amžiaus. Rekomenduojama padėti ant kokio nors paaukštinimo, kaip lentelės ar plytos, kad paukščiai neprineštų kraiko.
Paukščiams paaugus ir esant jų didesniam kiekui, kad priežiūra apsiribotų vienu – dviem apsilankymais per parą, galima pasikabinti automatines girdyklas, vanduo į kurias tiekiamas iš vandentiekio arba didesnio tūrio talpos. Tai tikrai patogus dalykas, iki minimumo sumažinantis rūpesčius dėl vandens.
Automatinės girdyklos gali būti plastmasinės, varpo formos arba vadinamos nipelinės.
Paukštininkams- mėgėjams paprasčiau yra naudoti varpo formos girdyklas (Nr 1, 2 ,3), kurios yra pakabinamos ant virvelės , o vanduo tiekiamas iš aukščiau pakabintos talpos talpos gumine žarnele. Vandens kiekis girdykloje tam tikru vožtuvu, sukant žiedą, sureguliuojamas taip, kad būtų užpildyta maždaug trečdalis jam skirto griovelio. Paukščiams augant, girdykla virvelės pagalba keliama aukštyn taip, kad griovelis su vandeniu būtų paukščio kaklo lygyje. Kadangi paukščiai snapais į jas prineša lesalo likučių, girdyklą būtina kasdien išplauti nuo nešvarumų.
Iš tokios girdyklos gali gerti nuo 50 iki 100 vištų ar mėsinių viščiukų. Girdykla patogi tuo, kad nėra jautri tam, kokiam aukštyje įrengta vandens talpa, vienok ji turėtų būti bent 1,5 aukštyje nuo grindų. Talpa per plūdės mechanizmą gali būti sujungta su vandentiekio linija, arba gali būti periodiškai užpildoma vandeniu.
Iš visų girdyklų paukščiai daugiau ar mažiau pritaško vandens, todėl jas reikėtų įrengti tokiose vietose, kur tas vanduo galėtų greitai išgaruoti, nepridaręs žalos. Varpo formos girdyklos paprastai turi vidinį rezervuarą, į kurį reikia įpilti atitinkamą kiekį vandens. Jo svoris stabilizuoja girdyklą ir neleidžia jai suptis ir vartytis, kai paukščiai geria.
Nagingesni paukštininkai- mėgėjai gali pabandyti susimeistrauti sau vadinamą nipelinę girdymo sistemą, kuriai nereikia jokios priežiūros. Tokios sistemos, tiktai nepalyginamai didesnės, šiuo metu naudojamos visuose pramoniniuose paukštynuose. Tačiau galima pasidaryti sau ir mažutę jos kopiją. Kaip tai padaryti- matome šiame filmuke:
Sistemos pagrindas yra vadinamieji nipeliai ( nežinau tik , ar tai labai lietuviškas žodis ? ).
Tai tokie daikčiukai ( pav. Nr 3) , kurie yra įsukami į žemo slėgio vandens padavimo vamzdį ir , viščiukui jį pajudinus šonan arba viršun , per jį pradeda sunktis vanduo, kurį paukštis ir geria. Nipelis tuo geras, kad tinka tiek mažam, tiek suaugusiam paukščiui, tik reikia jį su visu vamzdžiu kelti aukštyn, paukščiams augant. Nipelinės girdyklos įtaisomos plastmasiniuose vandentiekio vamzdžiuose kas 20 – 25 cm, vienas nipelis skirtas aprūpinti vandeniu 10 – 15 paukščių. Vamzdžiai pakabinami virvelėmis , pritaisytomis prie lubų, pakabinimo aukštis turi būti reguliuojamas , o vamzdžiai turi kaboti griežtai horizontaliai. Pramoninėse nipelinėse sistemose kiekvienas vamzdis turi slėgio reguliatorių, o mėgėjiškai užtenka ir to, kad vanduo būtų paduodamas iš maždaug 30 cm aukščiau, nei patys nipeliai, pakabinto bakelio su plūde. Aukšto slėgio naudoti negalima, nes vanduo pradeda švirkšti iš nipelių. Nepatingėjus susikonstruoti 2 – 3 m ilgio sistemą, galima vandeniu aprūpinti 100 – 200 paukščių. Nipelinės girdyklas tuo geros, kad jų nereikia kasdien valyti ir plaut, kaip kad varpo formos girdyklų. Tačiau patirtis rodo, kad paukščiai vis dėl to labiau mėgsta ant žemės pastatomas ar varpo formos girdyklas. Nes paukštis atsigeria iš jų greičiau, nei iš nipelinių.
Šiaip nagingas paukštininkas-mėgėjas gali susimeistrauti paukščių girdyklas iš daug ko. Štai keletas idėjų, kaip pasidaryti jas be didelių išlaidų.
Nipelis įsuktas į didelio butelio kamštį, o pats butelis pritvirtintas prie sienos. Tinka, kai laikoma 10 – 15 paukščių.
Vamzdelis su nipeliais ir vandens talpa, kabinama savo nuožiūra.
2. Lesinimas
Lesinimo inventorius pasirenkamas priklausomai nuo paukščių amžiaus, jų kiekio ir išlaidų, kurias gali sau leisti paukščių augintojas. Universalių lesyklų nėra. Kas tinka mažam viščiukui, sveriančiam 40 – 50 gramų, tas netinka suaugusiam paukščiui. Todėl reikėtų turėti dvejopą lesinimo inventorių – mažiems viščiukams ( 1 – 14 dienų) ir vyresniems ( paaugusiems ir suaugusiems). O vienadienius paukščiukus aplamai pirmą parą reikėtų lesinti ant žemės patiesus popieriaus ir šalia pastačius girdyklą, kad paukščiukas kuo greičiausiai išmoktų lesti ir gerti. Sekančią dieną jau galima pastatyti lesyklėlę su žemais kraštasis, kad paukščiukui lesalą būtų pasiekti lengva ir paprasta.
Štai keletas patogių ir praktiškų lesyklų :
Nr 1 ir 2– tai 16 ir 8 kg talpos paukščių lesyklos, jos gali būti plastmasinės arba metalinės. Didžiosios tinka paukščiams nuo 7 -10 dienų amžiaus, mažoji- nuo 1 dienos. Praktiškos yra tuo, kad iš jų beveik nebarstomi lesalai, jas reikia rečiau papildyti. Mažesnioji ( su žemu borteliu) pritaikyta lesti viščiukams nuo vienos iki 10 dienų amžiaus. Jei tik yra pasirinkimas, rekomenduojame geriau pirkti lesyklą su plastmasiniu dugnu, kuris nerūdija nuo paukščių mėšlo arba visiškai plastmasinę ir padėti ant kokio nors paaukštinimo, ne tiesiai ant kraiko. Tada į ją nepapuola kraiko ir nešvarumų
Nr 3 – Lovelio tipo lesyklos paukščių prieaugliui. Tinka prieaugliui nuo 2-7 dienų amžiaus ir paaugusiems paukščiams ( išskyrus kalakutus). Maža talpa, todėl nepraktiškos, skirtos tik mažam paukščių kiekiui. Nemažai lesalo išbarstoma. Daugiau dekoratyvinės, nei naudingos.
Šiuose filmukuose irgi galite pamatyti kai kurias paukščių lesyklas:
Jei lesyklos suaugusiems paukščiams stovės lauke, rekomenduojame įsigyti joms dangčius, per kuriuos į jas neprilyja. Taip pat lesyklas reikėtų padėti ant kokio nors paaukštinimo, kad kraštas būtų paukščio krūtinės aukštyje. Jei bus padėta kaip šiose reklaminėse nuotraukose, paukščiai dalį lesalo išbarstys lauk.
Kaip ir visur, taip ir čia yra proga pasireikšti nagingiems žmonems. Labai paprastai ir lengvai galima susimeistrauti lesyklų iš įvairių vamzdžių, dėžių, kibirų ir t.t. Štai pora idėjų:
Laikant didesnį kiekį paukščių, ( 100 vnt ir daugiau) visada verta pagalvoti apie jų priežiūros darbų palengvinimą. Pavyzdžiui, šimtui broilerių , kol užaugs , teks iš viso sulesinti apie 600 kg kombinuoto lesalo ir sugirdyti dukart tiek vandens. Reikėtų tam tikslui tikrai verta pasistatyti 2 – 3 vnt 18 kg talpos lesyklų. Tada lesalą tenka papildyti tiktai vieną kartą per parą.
3. Šildymas
Nusipirkus vienadienius viščiukus, juos būtina tuoj pat pradėti šildyti. Nors viščiukas išsirita iš kiaušinio pilnai išsivystęs, gali pats lesti, gerti ir judėti, tačiau pirmąsias porą savaičių visiškai neturi kūno šilumos reguliavimo mechanizmo ir visą šilumą turi gauti iš išorės. Tai viena iš pagrindinių auginimo sąlygų, kuria dažnai piktnaudžiaujama ir dėl to turima nuostolių. Šildyti galima įvairiausiai būdais, tačiau reikia atminti, kad vienadieniam viščiukui apskritą parą būtina +33 – 35 C temperatūra, kuri mažinama, tik kai paukščiukas pradeda apsiplunksnuoti. Mažinama maždaug 2 laipsniai kas savaitę. Visiškai nutraukti šildymą galima tiktai paukščiukui pilnai apsiplunksnavus, ty, apie trečios amžiaus savaitės pabaigą, ir su sąlyga, kad aplinkos temperatūra naktį nenukris žemiau +18 C.
Praktiškiausias ir paprasčiausias šildymo būdas ( bet ne pats pigiausias) yra šildymas elektra. Tam tikslui gali būti naudojamos specialios 100 – 250 W galios kaitrinės lempos su reflektoriumi, jų apačia gali būti skaidri arba raudona (pav. Nr7).
150 vatų galios lempos pakanka apšildyti maždaug 50 viščiukų. Gerai yra , jei ji įsukama į patroną su apsauginiu metaliniu tinkleliu , kaip pav.Nr 8. O dar geriau, nes nesukels gaisro pavojaus, yra keraminis šildytuvas ( pav. Nr 9).Paukščiams augant , lempos palaipsniui keliamos aukštyn. Būtina nuolat stebėti paukščių elgesį: jei viščiukai grūdasi po lempos centru – jiems per šalta. Geriausia, padėjus termometrą, pamatuoti temperatūrą tiesiai po lempa, ji turi atitikti rekomenduojamą.
Yra ir kitokių konstrukcijos elektrinių šildytuvų, tačiau visi jie būtinai turi užtikrinti reikalingą temperatūrą ir turėti galimybę ją reguliuoti.
Jei auginate didesnį kiekį ( kelis šimtus paukščių) šildymui galima pabandyti naudoti dujinius šildytuvus , kuriais paukščius šildo kai kurie pramoniniai paukštynai. Šildytuvą ( žr. Pav. Nr 10. ) galima prijungti prie suskystintų dujų baliono, šildytuvas pakabinamas atitinkamame aukštyje virš paukščių . Prietaisas turi automatinį vožtuvą, kuris uždaro dujų padavimą, jei tik liepsna užgęsta. Šis prietaisas skirtas maždaug 500 – 600 vnt. viščiukų šildyti. Dujinis šildymo būdas yra ekonomiškesnis, nei elektrinis.
Aišku, gali būti ir kitokie šildymo būdai. Kai kas gali turėti šildomas grindis , karšto oro kaloriferį, gerai šildančią krosnį ar dar ką nors. Yra sukurta ir labai įdomūs elektriniai šildytuvai- dirbtinės vištos ( žr. paveikslėlį apačioje) , spinduliuojantys infraraudonuosius spindulius ir kur kas saugesni, nei kaitrinės lempos. Nežinau tik , ar pas mus kas jais prekiauja, bet radau, kad jų galima įsigiyti Latvijoje, prekiautojų jais svetainė www.inkubatori.lv.
Kokį inventorių pasirinkti – paliekame spręsti pačiam augintojui. Svarbiausia tik – kad būtų šildoma tiek kaip priklauso tiek laiko, kiek yra būtina paukščiui.
Kad sėkmingai augtų, mažam paukščiukui viščiukui reikia:
• šilumos
• kokybiško lesalo
• švaraus vandens
• geros ventiliacijos
• nuolatinės priežiūros.
Lesinimo, girdymo ir šildymo inventoriumi prekiauja įvairios bendrovės. Nemažas inventoriaus pasirinkimas būna Lytagros prekybos centruose Kaune ar Vilniuje. Internete galima rasti smulkiųjų prekiautojų, turinčių įvairaus įdomaus inventoriaus.
Paveikslėliuose apačioje matome vadinamus „rinkinius vienadieniams viščiukams”. Gal ir pas mus kas nors pradės tokiais prekiauti ?