Paukščių prieauglio priežiūra

Dauguma paukščių augintojų puikiai žino, kaip auginti ir prižiūrėti parsivežtus vienadienius viščiukus ar vištaites. . Tačiau norime priminti, kad svarbiausi dalykai  vienadieniams viščiukams ar vištaitėms yra šie: šiluma, vanduo, lesalas ir šviesa.
Internete galima rasti nemažai naudingos filmuotos medžiagos apie paukščių priežiūrą.
Pirmomis dienomis optimali temperatūra viščiukams yra 33 – 35 laipsniai šilumos . Tam galima naudoti specialias elektrines kaitinimo lempas. Vienos 150 – 300 vatų lempos užtenka maždaug 50 viščiukų. Pakabinkite ją taip ,kad tiesiai po ja padėtas termometras rodytų apie.33 – 35 laipsnius šilumos. Tačiau būtinai stebėkite viščiukų elgesį. Jei viščiukams per karšta – jie patys pasitrauks toliau. Jei per šalta – susispaus į krūvelę po pačia lempa. Lempas reikia naudoti kol viščiukai pilnai apsiplunksnuos, apie 15 – 20 dienų visą parą, net ir vasarą . Kraikui geriausia naudoti sausas pjuvenas ar drožles (5 – 7 cm storio sluoksnį ), galima tam tikslui panaudoti ir sausas durpes, smulkintus šiaudus. Svarbiausia yra , kad kraikas būtų visada sausas.
Reikia nuolat stebėti viščiukų elgesį ir , keliant lempą ar šildytuvą aukštyn, palaipsniui mažinti temperatūrą. Kai viščiukai jau gerai apsiplunksnuoja ( maždaug 3 savaičių amžiaus), o temperatūra naktimis nenukrenta žemiau +18 laipsnių, šildymą galima nutraukti. Labai gerai, jei viščiukai turi galimybę išeiti į lauką, kai šilta ir pasišildyti atokaitoje. Šviežio oro trūkumas gali būti viena iš priežasčių, dėl ko paūgėję mėsiniai viščiukai suserga vandene.

Vandenį rekomenduojame girdyti iš specialių plastmasinių girdyklėlių. Jų būna įvairių dydžių: nuo 1,5 iki 15 litrų talpos. Įsigykite, tokia girdykla tarnaus ne vienus metus . Iš jų viščiukai nelaisto vandens , mažiau šlampa kraikas, o kartu nešlampa ir patys viščiukai.
Pirmomis dienomis vanduo turėtų būti kambario temperatūros. Viščiukams augant, girdyklą reikia pakelti vis aukščiau, kad paukščiai vandens netaškytų .
Lesinti prieauglį geriausia specialiu kombinuotu lesalu viščiukams. Jokių priedų į jį šiaip jau dėti nereikia. Jame yra visko, ko paukščiukui reikia. Nuo maždaug trijų savaičių amžiaus galite pradėti duoti kitų lesalų – kviečių, smulkintos žolės, įvairių maisto atliekų. Reikia nepamiršti, kad šiuolaikinės, ypač greitai augančios mėsinių viščiukų veislės, savo organizmo poreikius patenkina tiktai gaudamos iki soties lesti geros kokybės kombinuotų lesalų. Jei didelę dalį jų pakeisite prastesniais pakaitalais, sulėtės viščiukų augimas. Auginant dedekles vištaites, tas nėra taip svarbu, čia reikėtų žiūrėti, kad jos atvirkščiai, nebūtų per sunkios. Kuo jas lesinti – kiekvienas augintojas sprendžia pats, priklausomai nuo paukščių kiekio ir savo galimybių.
Viščiukams augant būtina atskirai duoti sijoto žvyro arba kviečių grūdų, tiesiog įmaišant jų į lesalą. Tai skatina geresnį raumeninio skrandžio vystymąsi ir lesalo įsisavinimą. Lesinant vien tik kombinuotu lesalu, liaukinis skrandis, ypač pas mėsinius viščiukus, dažnai išauga  neproporcingai didelis, tuo tarpu raumeninis lieka sunykęs.
Pirmą savaitę rekomenduojamas apšvietimas ir dieną , ir naktį, nes viščiukai turi prieiti prie lesalo ir vandens visą parą. Vėliau rekomenduojama naktį keletui valandų šviesą išjungti. Mėsiniai viščiukai labai intensyviai auga 2 – 3 amžiaus savaitę . Šiuo metu net rekomenduojama jų augimą kiek pristabdyti, ribojant apšvietimo trukmę nakties metu. Pristabdžius augimą, sutvirtėja skeletas ir ypač kojų kaulai, viščiukai vėliau būna tvirtesni ant kojų. Dedeklėms vištaitėms paprastai tokių problemų nekyla.
Paukščių augintojams nemažai nuostolių pridaro įvairios virusinės ligos. Auginant nedidelius kiekius viščiukų nuo jų suvakcinuoti nėra galimybės, nes vakcinos pardavinėjamos įpakuotos tik tūkstančiais dozių . Tačiau vienadieniai viščiukai ar vištaitės paprastai būna jau  vakcinuotos nuo kai kurių virusinių ligų peryklose, taigi po 7-10 dienų imunitetą prieš tas ligas įgauna. Bet iki to laiko viščiukas yra labai pažeidžiamas ir lengvai suserga. O ir vakcinos šimtaprocentinės apsaugos niekuomet neduoda. Todėl smulkiajam augintojui svarbiausia yra įvairios profilaktinės priemonės, iš kurių efektyviausios būtų šios:
– pirkti ką tik išsiritusius viščiukus tiesiai iš paukštynų peryklų arba paukščių ūkių, turinčių veterinarinės priežiūros numerius ir pasidomėti, nuo kokių ligų jie jau yra vakcinuoti. Tą patį daryti, perkant ir jau paaugusius viščiukus fermose ir paukščių ūkiuose .
– auginti viščiukus ir vištaites tik švariose, prieš tai gerai išplautose ir išdezinfekuotose patalpose.
– vengti auginamo prieauglio kontakto su kitais paukščiais, (ypač su suaugusiomis vištomis dedeklėmis), kurie gali būti persirgę virusinėmis ligomis, bet likti jų užkrato nešiotojais. Ypač rekomenduojama saugoti auginamą prieauglį nuo kontakto su laukiniais paukščiais ( žvirbliais, balandžiais ir pan.). Vėliau, paukščiams augant, palengva formuojasi natūralus imunitetas ir pavojus užsikrėsti sumažėja. Tačiau jis niekuomet neišnyksta visiškai. Be to, įvairūs virusai labai lengvai kinta, mutuoja ir dažnai net vakcinos nebūna veiksmingos. Ypač tai liečia įvairius virusus- kvėpavimo takų ligų sukėlėjus, kurie ko gero, pridaro daugiausia žalos paukščiams. Gamta, deja, dar dažnai būna stipresnė už žmogų ir būna metų, kai paukščiai visur  viduriuoja, kitais metais- visur čiaudi, ir nieko padaryti negali.

Paskutiniais metais labai išplito ir didžiulių nuostolių pasaulio paukštynams atnešė paukščių gripas. Kai kuriems pramoniniams paukštynams teko išnaikinti milijonus paukščių juos uždusinant ir po to sudeginant. Pavienių atvejų pas smulkius augintojus pasitaikė ir Lietuvoje. Kol kas tik vienoje Lietuvos pramoninėje fermoje 2023m. gruodį teko sunaikinti keletą tūkstančių kalakutų….bet niekas nežino, kur ir kada jis vėl jis gali pasirodyti. Todėl į sanitariją ir savo paukščių apsaugą nuo kontakto su laukiniais paukščiais reikia žiūrėti labai rimtai.