Rekomenduojame paruošti šildomą zoną mažiems viščiukams dar prieš jiems atvykstant. Temperatūra po šildytuvu grindų lygyje pirmas kelias valandas turi būti +36 -38 C, vėliau 2 – 5 dienas reikėtų palaikyti 35 C. Kiekvieną savaitę mažinkite ją po 2 -2,5 C, kol pasieksite 21 C. Temperatūrai kontroliuoti būtinai naudokite termometrą. Stebėkite paukščių elgesį ir ,reikalui esant, įneškite korekciją į šildymą. Turi būti palikta pakankamai erdvės viščiukams pasitraukti , jei jiems pasidarytų per karšta. Idealu, jei patalpos bendra temperatūra bus apie 22 – 24 C.
Atvežti vienadieniai viščiukai pirmiausia nori gerti. Sušildykite jiems vandenį iki 36 C pirmą dieną. Jei laikote nedaug viščiukų , pamokykite juos gerti , atsargiai panardinę snapelį į vandenį. Pirmą dieną neduokite su vandeniu jokių vaistų. Vandens turi būti visą laiką. Suteikite jiems kuo daugiau ramybės, kad lengviau apsiprastų. Jei viščiukai po kelionės atrodo pavargę ir nusilpę, galite į vandenį įmaišyti truputį cukraus. Po 8 valandų duokite paprasto vandens.
Iki 2-3 savaičių amžiaus naudokite tam tikslui pritaikytas lesyklas ir girdyklas, kuriose paukščiukai galėtų gerai matyti lesalą ir vandenį ir lengvai jį pasiektų. Vėliau reikėtų pereiti prie didesnių lesyklų ir girdyklų, nes kas tinka vienadieniam viščiukui, tas nelabai tinka mėnesio amžiaus ir vyresniam.
Viščiukams augant reikalinga tam tikra erdvė. Pradžioje vienam viščiukui užtenka ir 100 cm2, tačiau vėliau 1 m2 patartume laikyti ne daugiau kaip 5 – 6 paukščius. Tiktai pramoniniuose paukštynuose viename kvadratiniame metre laikoma iki 15-17 paukščių . Bet patys suprantate, kokios tai sąlygos paukščiui….
Rekomenduojame nuolat naudoti specialų geros kokybės kombinuotą lesalą, kuriame yra visos maisto medžiagos ir reikalingi vaistai, ypač prieš kokcidiozę ( vadinami kokcidiostatikai). Pradėkite nuo vadinamo starterio, kurį pirmą dieną išberkite ant popieriaus , pakloto po girdyklomis. Sekančią dieną, kai paukščiukai jau pažins lesalo skonį, supilkite jį į lesyklėles. Supilkite tiek, kad paukščiukai jį matytų ir lengvai pasiektų. Lesalo turi būti pakankamai visą laiką.
Geriausia kreikti spygliuočių medžių drožlėmis , sausais šiaudais . Nenaudokite labai smulkių pjuvenų (nes jas viščiukai lesa ) , smėlio ir laikraštinio popieriaus, kuris yra mažiems viščiukams per slidus. Tinka kokybiškos sausos durpės.
Paukščiams yra įprasta knibinėti vienas kitą snapu. Maži paukščiukai dažniau tai daro, jei yra per karšta, jei turi per mažai erdvės, jei trūksta šviežio oro. Kartais tai gali sukelti per ryški šviesa . Kapojimąsi gali sukelti ir šviesos stresas, jei šviesa neišjungiama visas 24 valandas per parą. Po dviejų savaičių reikėtų nuimti kaitrines lempas ir pereiti prie kitokio šilumos šaltinio. Kartais paukščiai pradeda kapotis ir be regimų priežasčių. Pabandykite tokiu atveju keletą kartų per dieną paduoti jiems susmulkintos šviežios žolės arba pritemdykite šviesą. Galima įsukti raudonai dažytas lempas. Tinka ir padėti velėnos gabalai su žole, kurią mielai pešioja paukščiai. Sužalotų paukščių gydymui tinka mentolo tepalas arba degutas, kuriuo tepamos žaizdos, ir tokie paukščiai laikomi atskirti, kol žaizdos sugyja. Tačiau kanibalizmą sustabdyti dažnai būna labai sunku.
Gyvi gyvuliai ir paukščiai gali būti potencialūs įvairaus žmogui pavojingo užkrato nešiotojai. Reikia imtis priemonių, kad neužsikrėsti juo. Ypač reikia kontroliuoti vaikus, kad po kontakto su paukščiais nekištų į burną pirštų , neliestų nosies, akių , kol nenusiplovė rankų su muilu. Būtina patiems irgi laikytis asmens higienos reikalavimų : plauti rankas , praustis, keisti rūbus po kontakto su paukščiais ir gyvuliais.
Reikia gerai nusiplauti su muilu ir vandeniu rankas, jei lietėte paukščius ar jų inventorių. Suaugę turėtų patikrinti, kad tą padarytų ir vaikai. Vietoj muilo galima naudoti dezinfekcinius skysčius. Paukščių inventorius , kuris naudojamas pervežti gyvus paukščius, turi būti švarus ir išplautas.
