Artėjant pavasariui daugelis tų, kuriems tai leidžia sąlygos, pradeda planuoti dedeklių vištaičių įsigijimą. Kai kurie perka vienadienes vištaites. Bet su jomis išties daug vargo, sudėtinga auginti, kol mažos. Daug paprasčiau yra įsigyti jau paaugusių vištaičių. Bet kaip įsigyti kokybiškų vištaičių ?
Auginimui vasarą geriausiai įsigyti maždaug trijų- keturių mėnesių amžiaus vištaites. Taigi jos turėtų būti išperintos jau žiemą, gruodžio pabaigoje ar sausio mėnesiais ir iki pavasario pradžios ( kovo pabaigos – gegužės vidurio) pasiekti minėtą amžių. Tokio amžiaus vištaitės pas gerą augintoją jau būna praėję atitinkamą vakcinavimo programą ir įgavę atsparumą pagrindinėms virusinėms ligoms. Labai gerai, jei jos jau būna augintos ant grindų, moka šokinėti ant laktų . Jei ne- turės praeiti kuris laikas, kol pripras prie pasikeitusių sąlygų.
Prieš parsivežant vištaites, reikia iš anksto paruošti joms tinkamas patalpas, kuriose turi būti lesyklos, girdyklos, laktos, lizdai kiaušinių dėjimui. Patalpos turi būti sausos, šiltos, pakankamai erdvios ir šviesios. Kadangi daugiau nei pusę visų išlaidų laikant vištas sudaro išlaidos lesalams, ypatingą dėmesį skirkite įsigyti geros konstrukcijos lesykloms ir girdykloms.
Susiruošus pirkti vištaites, pasirinkite tam tinkamą tarą. Vištaites galima vežti įvairiuose narveliuose ar dėžėse. Svarbiausia, kad joms būtų pakankamai vietos ir kad vežant gautų pakankamai šviežio oro. Į tarą rekomenduojama pakloti sausų šiaudų ar šieno, kuris neleis paukščiams vežimo metu traumuotis. M. Steponavičiaus ūkis didesnį kiekį vištaičių gali pristatyti tiesiai į namus, specialiuose Italijoje gamintuose narvuose vištoms.
Perkant vištaites rekomenduojama jas apžiūrėti, paėmus į rankas. Apčiuopkite krūtinkaulį, apžiūrėkite kloaką, šnerves, snapą. Vištaitė turi būti neišliesėjusi, tačiau ir ne riebi. Krūtinkaulis turi būti tiesus, be išlinkimų, kurie rodytų rachito požymius. Tokios vištos dėslumas būtų prastas. Pilvo apačios plunksnos turi būti švarios, be prilipusio mėšlo. Jei aplink kloaką plunksnos švarios, nesulipę , tai paukštis greičiausiai yra sveikas , neturi infekcijos žarnyne. Vienas nemaloniausių žarnyno susirgimų yra kokcidiozė, kuria sergant lesalas nebevirškinamas , vištaitė liesėja ir nebededa.
Dar vienas sveikos, besiruošiančios dėti vištos požymis yra minkštas pilvas ir tarpo tarp dubens kaulų padidėjimas. Priklausomai nuo lytinio subrendimo lygio , vištų skiauterės ir auskarai su laiku įgyja vis ryškesnę raudoną spalvą. Sveikos vištaitės snapas ir šnervės yra sausos, akys blizga, tokia vištaitė turėtų būti sveika.
Vištaičių kojų žvynai turi būti lygūs, taisyklingi, nedeformuoti, be ataugų.
Per riebios, sunkios vištaitės yra nedėslios, o pernelyg išliesėję , su išsikišusiais šonkauliais ir krūtinkauliu, greičiausiai bus nebesveikos. Praskleidę plunksnas pažiūrėkite į odą, ji turi būti blyškiai rausva. Pernelyg geltona oda gali būti prie kepenų susirgimų. Kvėpavimas turi būti lygus, be girdimo švilpesio ar karkimo. Susišiaušę ar vangios vištos paprastai būna irgi ne visai sveikos Jaunų vištaičių plunksnos turi būti lygios, nesuskilinėję . Vėliau, jau dedant, plunksnų danga dažniausiai pablogėja, nes didžioji dalis maisto medžiagų eina kiaušinio gamybai.
Vietos pakeitimas dedeklei vištaitei yra didelis stresas. Todėl reikalingas tam tikras laikas, kol ji pripras naujoje vietoje ir prie naujų sąlygų. Aišku, tuo metu ji nedės kiaušinių. Šis periodas kai kada gali užsitęsti net iki mėnesio. Stresuisumažinti gali būti su vandeniu girdomas vitaminas C.
Lesalo pasikeitimas vištaitei taip pat yra stresinis faktorius. Todėl rekomenduojama dar kurį laiką lesinti vištaites tuo pačiu lesalu, kurį jos gaudavo senojoje vietoje. Prie naujo lesalo jas reikia pripratinti palaipsniui.
Nuo virusinių ligų geriausiai padeda vakcinavimas. Tačiau kai kurių ligų sukėlėjai greitai mutuoja ( kaip pavyzdžiui, paukščių gripo) , todėl vakcinacija ne visada gali būt i efektyvi. Didžiausias pavojus užsikrėsti paukščių gripu yra tarp kovo ir birželio mėnesių. Todėl reikėtų stengtis bent tuo laikotarpiu izoliuoti savo dedekles nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais. Kitaip sakant, laikyti jas už tinklo, per kurį prie vištaičių lesalo ar vandens nepatektų visokie žvirbliai, balandžiai ir svetimi naminiai paukščiai, galintys būti ligų nešiotojais.